ur

ur̃ interj. ppr. kartojant 1. Šmn dundėjimui, barškėjimui, ūžimui, trypimui nusakyti: Užgruvo šulnis, ur̃ ur̃, šalėp kitą kasė, tą užkišę DūnŽ. Ur̃ ur̃ ur̃ tep burzgia raplanas (lėktuvas) Gs. Ur̃ ur̃ in tę, ur̃ ur̃ atgal, ir apsivertė su traktorium Drsk. Mum bešnekant tik ur̃ ur̃ ur̃ perkūnija! Mžš. Ur ur girnos, Mataušo girnos LTR(Kp). | Tos avelės kaip vanduo: pabaidyk iš vienos pusės – ur̃ ant kitą Mžš. 2. Dv, Lp urzgimui nusakyti: Šuva ur̃ ur̃ urkščia tiktai, neloja Svn. Tiktai ur̃ – du didžiausi šunys kad šoks ant manę! Vdšk. Šuva tik ur̃ pradeda urgzt – ir par medžius nulekia koksai te verpetas Vdn. Slenku aš į virtuvę, tik staiga ur ur ur! Ant manęs šunys kaip drigantai iš visų šalių apstojo! LzP. 3. vidurių gurgėjimui ar atsirūgimui nusakyti: Kaip pradeda spinduliuoti [onkologiniame dispanseryje], pilvas tik ur̃ ur̃ Rdn. Ur̃ ur̃ atsirūgau iš gilumos Žln. 4. puolimui, barimui nusakyti: Ur̃ ur̃ visi an to vaiko DūnŽ. I da miesčionkos ur̃ ur̃ ur̃ kaip pasiutę kalės! Mžš.